žlugėti

žlugė́ti, žlùga, -ė́jo NdŽ, KŽ 1. žr. žliugėti 1: Kaipogi retas bebuvo pilėje vieną kartą žeistu: visi ne jau opose, bet kraujuose žlugėjo S.Dauk. 2. Krkl, Up, Brs žr. žliugėti 4. 3. Brs žr. žliugėti 5: Ta kojė žlùga, varva, y[ra] supuvusi visai, bijos i pagreibti pelčerius (felčeris) Kl.